žėruoti

žėrúoti, -úoja, -ãvo intr. J, BŽ502, FrnW, KŽ, Gs; BzB342, L, Rtr 1. rusenant šviesti, žioruoti, žėrėti: Malkos žėravę žėravę vienu kartu visos užsiėmė degti su liepsna M.Katk. Žiežirbos žėrúoja NdŽ. Pilnas pečius žarijų kap rožių, tik žėrúoja Dkš. Duobėje žėravo anglys rš. Jei angliai žėrúoja pečiuj, bus ilga pagada Km. Žarijos žėrúoja žėrúoja – galvą ima skaudėt Pc. Par lankelę jojau, vėjelis širveno, kaip užmyniau akmenėlį, ugnelė žėrãvo JD466. Tuojaus pakūrė pečių, jau tas tik žėruoja, jau jį mes in pečių BsPIII265. Atvykęs rado ją žėruojančiose žarijose sėdint BsPIV138-139(Brt). Dangus įkaito nuo žarų, gaisravietės žėravo baisios S.Nėr. Žarija gyva dar žėruoja, pakylėta įsiliepsnos K.Brad. Žarijos tebežėruoja kaip pragaro dugnas rš. Mudu žiūrėjom į ugnį, kaip du maži raganiai, kurie mėgina liepsnose ir žėruojančiose anglyse išskaityti ateities paslaptis A.Vaičiul. Ašai (vainikėlis) žalias in ugnelę, o tu už bernelio, ašai žalias bežėruosu, tu jauna beverksi BsO150. | refl.: An šalčio visada žairos žėruojas Rod. ║ degant šviesti: Toli toli pietuose keliose vietose žėravo dideli gaisrai A.Vien. Gaisras žėruoja vis artyn ir artyn tamsiai apsiniaukusiose Lietuvos padangėse TS1902,6. ║ mosuoti šviečiančia skala: Nežėrúok, vaikel, nakčia susmyši Knv. 2. blizgėti, žibėti: Einu kartą naktį namo, gi žiūriu – prie pat klojimo žėrúoja visa krūva aukso Srv. Palubėj žėruoja sietynai rš. Atsimenu jį buvus apyplikį, su auksiniais rėmais žėruojančiais akiniais V.Myk-Put. Tuoj atmušė katilų viršų – nugi auksiniai tik žybčioja, tik žėruoja LTR(Al). Net žėrúoja ant piršto auksinis žiedas Kč. Miko ir moters pakeltose rankose žėravo gintarinis konjakas aukštose šampano taurėse V.Bub. Troški, kvapi, įkaitusi, kaip šeimininkė prie ugnies žėruojanti rausvais veidais, praėjo šienapjūtė M.Katil. Mano daržely rūtelės žaliuoja, o ant galvelės vainikas žėrúoja Snt. Rūtelių darželis man nežaliuoja, auksiniai žiedeliai man nežėruoja LTR(Plv). Kartu su tėvu renkam laisvės ašaras širdin, kad jos kaip gintaras žėruotų naktyje B.Braz. 3. šviesti: Gieda gaideliai, raliuoja, aušrelė aušta, žėruoja LTR(Ukm). Pro blankias debesų properšas liejasi kaip auksas žėruojančios saulėlydžio žaros V.Myk-Put. Saulė nusileido, tik akiratis žėruoja kaip žarija V.Bub. O naktys! Naktys pradžioje rugsėjo ilgai širdy ir atminty žėruos A.Mišk. 4. A1885,215 prk. švytėti kokiu nusiteikimu, reikšti kokį nusiteikimą (apie akis, veidą): Pažvelgė į mane žėrúojančiomis akimis DŽ. Tamsios akys iš po kaktos žėravo kareiviška narsybe ir įžūlumu A.Vencl. Putos pro burną jam dribo ir akys, kaip gyvosios anglys, degė žėruodamos iš po blakstienų HI. \ žėruoti; atsižėruoti; įsižėruoti; pažėruoti; paržėruoti; sužėruoti